Pūslių atsiradimas priklauso ne tik nuo išorinio spaudimo jėgos, odos ir objekto (kojinės) trinimosi dažnio, bet ir nuo odos elastingumo bei aplinkos drėgmės ir temperatūros. Todėl norint išvengti trinties pūslių, reikia atsižvelgti į šiuos rizikos faktorius ir bandyti sumažinti jų įtaką.
–Mažesnis svoris – mažesnė spaudimo jėga. Asmenims, turintiems didesnį kūno masės indeksą, dažniau pasireikšdavo kojų pūslės ultramaratonų metu. Tad žygyje užtektų tiesiog sumažinti kuprinės svorį, ir kojų pūslių atsiradimo rizika sumažėtų.
–Tolygiai paskirstytas svoris. Rekomenduojama naudoti padukus, batų įdėklus, ortopedinius įdėklus, kurie paremia pėdos skliautą, taip tolygiai paskirstydami kūno svorį kojų padui.
–Tinkamai parinkta, patogi avalynė. Per maži batai didina spaudimą kontakto taškuose. Avint per didelius batus, koja slidinėja bate, todėl daugėja trinties taškų. Todėl čia svarbiausia išsirinkit tinkamą avalynę. Keleta patarimų:
- Matuokitės batus vakare, kai kojos bus šiek tiek patinusios. Nes ilgesnio žygio metu tikrai neišvengsite kojų tinimo ir netinkamai parinkti batai gali pradėti spausti.
- Matuodamiesi batus, išbandykite tas kojines ir padukus, kuriuos naudosite ir žygio metu.
- Rinkdamiesi batus nepamirškite, kad gali tekti mūvėti storesnes kojines.
- Skirkite pakankamai laiko naujų batų “pranešiojimui”. Batų medžiaga tampa lankstesnė, minkštesnė, taip sumažėja potencialių trinties vietų skaičius.
–Kojinių sluoksniavimas. Tinkamai suderinus kojines, šlytis sukuriama tarp dviejų kojinių sluoksnių, tuo tarpu sumažinama trinties jėgų įtaka odai. Šį metodą renkasi daugelis keliautojų bei kareivių. Pirmam sluoksniui pasirenkama plona, švelnaus paviršiaus, gerai priglundanti prie odos, sintetinės medžiagos kojinė. Plona sintetinė kojinė nesulaiko drėgmės, pašalindama prakaitą nuo odos paviršiaus. Antram sluoksniui renkamasi stora vilnonė kojinė, kuri juda kartu su batu ir tuo pačiu tarnauja kaip paminkštinimas.
–Sausos pėdos. Sudrėkus odai, padidėja trinties jėgos ir pūslių atsiradimo rizika. Kad to išvengti žygio metu, rekomenduojama tinkamai pasirinkti kojinių kombinacijas: yra sukurtos vandens nepraleidžiančios kojinės, mažinančios drėgmės patekimą iš išorės, tuo tarpu sintetinės plonos vidinės kojinės padeda išgarinti prakaitą nuo odos paviršiaus. Naudojami antbačiai, bachilai taip pat apsaugos nuo nereikalingos drėgmės patekimo į batus. O paprasčiau tariant, sudrėkus kojoms tereikia dažniau keisti kojines.
–Kojų pėdų paruošimas. Jeigu tinkamai pasirūpinsite kojomis prieš žygį, kojų pūslių atsiradimo tikimybė žymiai sumažės. Tik reikia pasirinkti sau tinkamą būdą. Vieni sportininkai kelis mėnesius prieš varžybas rūpestingai tepa kojas vazelinu ar jo produktais, taip didindami odos elastingumą. Kiti atvirkščiai, mirko jodo ar tanino rūgšties tirpaluose, taip skatindami epidermio proliferaciją ir sustorėjimą. Vienaip ar kitaip, rekomenduojama padų odos sustorėjimus ir nuospaudas nutrinti pemza, nes dėl trinties joms nusilupus atsiveria žaizdos, o pūslės, susiformavusios nuospaudų vietose, yra ypač skausmingos. Nukarpyti pirštų nagai padės išvengti skausmingų ponaginių hematomų (kraujo išsiliejimo). Kelios savaitės prieš sunkesnį žygį ar bėgimą pasidarykite profesionalų pedikiūrą.
–Pleistrai. Tas pėdų vietas, kur dažniausiai jums formuojasi pūslės, dar prieš kelionę ar kitą veiklą užklijuokite pleistru. Kitas tinkamas pūslių profilaktikos būdas yra greitai atpažinti “jautrųjį pėdų tašką” (angl. Hot spot) tik jam atsiradus ir tą vietą užklijuoti pleistru nedelsiant. Tai reiškia, kad tik pajutus, jog kažkuri pėdos vieta yra trinama (nemalonus jausmas, skausmas, deginimas), reiks nutraukti veiklą ir skirti laiko pėdų pūslių profilaktikos procedūrai. Greičiausiai tiks bet koks pleistras (literatūroje minima nuo popierinio pleistro iki izoliacinės juostos), kurį rasite vaistinėje. Svarbiausia klijuoti pleistrą ant sausos, švarios odos, tada jis tinkamai priglus ir ilgiau laikysis. Į tarpupirščius reiktų vengti klijuoti grubaus paviršiaus pleistrų, nes gali trinti gretimų pirštų odą. Taip pat reikia turėti galvoje, kad kelionės ar kitos veiklos metu koja greičiausiai sudrėks dėl prakaito, pleistrą reikės pakeisti nauju. Todėl neverta rinktis brangių produktų, verčiau turėti jų pakankamai daug.
–Antiperspirantai – priemonės, mažinančios kojų prakaitavimą, turėtų sumažinti ir pūslių atsiradimo pavojų. Vis tik jos dirgina pėdų odą, gali sukelti dermatitus, todėl nėra rekomenduojamos kaip pirmo pasirinkimo profilaktinė priemonė. Antiperspirantai tiktų asmenims, kuriems labai stipriai prakaituoja pėdos.
–Kojų pudra taip pat gali būti naudojama kojų drėgmei sumažinti. Vis tik pastebėta, kad susimaišę su prakaitu milteliai linkę sulipti ir tokiu būdu gali sukelti kojų pūslių formavimąsi. Kojų pudra rekomenduojama kojų džiovinimui vakare po intensyvios veiklos, o ne žygio metu.
–Lubrikantai, kaip vazelinas ar panašios priemonės, dėl savo slidumo sumažina trinties jėgas tarp kojų odos ir kojinės. Tačiau pastebėta, kad veiksmingai šios priemonės veikia tik 1 – 2 valandas, o po 4 – 6 valandų trintis netgi padidėja, nes vazelinas pritraukia smėlį, taip dirgindamas odą ir didindamas pūslių atsiradimo riziką. Tad tikslinga šias priemones pakartotinai naudoti po kelių valandų intensyvios veiklos.
“mirko jodo ar alavo rūgšties tirpaluose, taip skatindami epidermio proliferaciją ir sustorėjimą. ” — galima plačiau apie tai? Ar tai veikia? Jei taip, kaip pasigaminti tuos tirpalus?
Dėkui už klausimą. Su Jūsų pagalba pastebėjau ir ištaisiau įsivėlusią klaidą: ne alavo, bet tanino (arbatose esančios medžiagos) rūgšties tirpalauose. Jei kantriai palauksite, paruošiu straipsniuką šia tema.
Ačiū. Būtų įdomu.
Labas Kaste. Teko turėti skaudžių reikalų su pūslėmis. Keli pastebėjimai. Bachilai padeda kauptis drėgmei, apriboja kojų ventiliaciją. Todėl geriau jų vengti,o kai yra reikalingi, naudoti kvėpuojančius (su membrana). Kojinių sluokslinavimas yra neefektyvus būdas. Skirtingai nei namuose, didesnio intensyvumo žygyje kojinės anksčiau ar vėliau prasės smaukytis. Todėl geriau investuoti į technologiškas ir laiko patikrintas kojines, skirtas atitinkamai veiklai. Tokių šiais laikais netrūksta. Su pleistrais situacija irgi panaši. Kuprinėje nešiojuosi mažutę Compeed dėžutę su 3-4 pleistrais, kurių visiškai pakanka. Kainuoja brangiai, tačiau daro stebuklus. Jei įvyksta situacija, kada kulnams arba pėdai ateina “chana“ ir vis tiek reikia eiti pirmyn, yra tokios silikoninės pagalvėlės. Atrodo kaip skaidri žėlė, blogai laikosi, reikia sugalvoti kaip pritvirtinti kad nesmūkinėtų. Šaldo ir minimizuoja skausmą. Pūslių ir odos sužeidimų gydymui labai rekomenduoju laipiotojų naudojamus pirštų tepalus iš natūralių medžiagų. Aš naudoju ClimbOn Mini Bar.
Labai dėkui, kad dalinatės patirtimi, labai prasmingas Jūsų komentaras.
Labai gerai pastebėjote, kad geros kokybės, specialiai pritaikytos kojinės, kaip ir avalynė bei bachilai, turėtų padėti išvengti kojų pūslių. Tą akcentuoja ir daugelis šaltinių. Ir mano minėtas kojinių sluoksniavimas bus efektyvus tik tokiais atvejais, kai apatinės kojinės bus aukštos kokybės sintetikos, plonos, prigludusios, kurios garina drėgmę, o antrasis sluoksnis – vilnonės, geriausiai, jei paminkštintos funkcinėse vietose kojinės.
Žinoma, bachilai (antbačiai) dedami tik tuomet, kai batams, kelnėms sudrėkti yra didelė tikimybė (žygis ledynu, per pusnis ar šlapią aukštą žolę). Tik tada jie įgauna prasmę (na, dar apsaugo kelnes nuo batų kačių, kurias avint, taip lengva susiplėšyti).
Nenorėjau specialiai minėti Compeed pleistrų, nes labai daug kas jų nemėgsta, kadangi stipriai prilimpa. Bet jau pleistrų pasirinkimas, tiesa, yra labai didelis ir turbūt kiekvieno asmeninis. Esminis dalykas: prieš klijuojant gerai nuvalyti ir nusausinti odą, kad geriau laikytų.
Apie pūslių gydymą dar ruošiu straipsniuką. Tikiuosi jūsų komentaro ir prie jo.
Dar kartą dėkui.