Asmeninėje vaistinėlėje bus vaistai ir medicininės priemonės, skirti tik asmeniniam jūsų naudojimui. Jais nesidalinsite su bendražygiais. Ši vaistinėlė bus prieinama jums bet kada. Ir jūs puikiai žinosite, ką joje turite ir kada ką reikia naudoti. Asmeninę vaistinėlę galėčiau palyginti su asmeninės higienos priemonėmis. Juk dantų šepetuku nesidalinate su draugais, tiesa?
Kodėl asmeninę vaistinėlę turi turėti kiekvienas?
Įsivaizduokite paprastą situaciją: jūs su 7 žmonių grupe išsiruošėte į dienos žygį Tatruose. Kuprinėse tik būtiniausi daiktai, vanduo, maistas vienai dienai – tikrai nesunku. Na, dėl visa ko vienas jūsų pasirūpina paimti kelis bintus, kelias tabletes nuo skausmo. Jeigu kas nutikų žygio metu, jeigu kam suskaustų galva ar pavargęs kelio sąnarys. Protinga. Išeinate visi kartu. Po keliolikos ar keliasdešimt minučių jūsų būrys išsibarsto (taip nerekomenduojama, bet sutikite, taip nutinka): kažkas nuskuba į priekį, kažkas gale. Galbūt jūs netgi nematote vieni kitų. Nieko baisaus, juk diena graži, saulėta, matomumas geras, o takelis aiškiai žymėtas. Jūs kažkur per vidurį. Einate, grožitės gamta. Tačiau gal dėl to, kad mažai gėrėte skysčių, gal dėl nuovargio, o gal ir be aiškios priežasties (ir taip būna kai kam), įsiskausta galva. Iš pradžių tik vos vos, tačiau kuo toliau, tuo stipriau. Kelias darosi nebe toks gražus, oras nebe toks malonus. Žinote, kad dabar laikas išgerti vaistą nuo skausmo, kitaip skausmas nepraeis. Tačiau kur vaistai? Gal gale? Stojate, laukiate. Praeina vienas draugas: vaistai pas tave? Ne. Praeina kitas: irgi vaistų neturi. Po 15 minučių jus pasiveja ir paskutinysis žygio dalyvis (greičiausiai koks nors fotografas, nepykit už komentarą). Ir jis vaistų neturi. Kas belieka? Tik vytis tuos, kas ten priekyje. Turbūt įsivaizduojate, kad šios kelios valandos su galvos skausmu jums tikrai neleis mėgautis žygeliu, kad ir lengvu. Po geros valandos varganos kelionės jūs pasivejate besiilsinčią grupę, gaunate tabletę. Bet diena jau sugadinta, atsiminimai nebus patys maloniausi. O jeigu būtumėte turėję tą tabletę, situacija būtų kur kas paprastesnė.
Ir čia tik galvos skausmas, tuo tarpu jeigu kur susižeistumėte ar pradėtų trinti batai? Jums vytis grupę būtų dar sudėtingiau ir pavojingiau kai kuriais atvejais.
Diskusijai dar galima paminėti, kad pirmiausia, grupė neturi išsiskirstyti, o antra, grupės medikas eina paskutinis. Bet ar visada taip būna?
Žinoma, jeigu grupė mažytė, du – trys asmenys, jie gali neštis vieną vaistinėlę. Tačiau neturėtų išsiskirti. Ir visi turi žinoti, kokius vaistus ar medicinines priemones ir kur galima rasti.
Asmeninės vaistinėlės sudėtis.
Ką nešitės su savimi, priklausys tiek nuo pačios kelionės, tiek nuo asmeninės patirties bei sveikatos būklės. Sveikiems, stipriems asmenims dažnai užtenka turėti kelias tabletes nuo skausmo, rutulinio pleistro pūslėms (kai kas “ducktape” naudoja) ir antiseptinio tirpalo. Tačiau keliauja ir lėtinėmis ligomis sergantys asmenys, kurie turi neštis savo kasdieninius vaistus bei vaistus ligų paūmėjimui gydyti. Tad išskirsiu kelias vaistų ir medicininių priemonių grupes.
- Vaistai nuo skausmo. Nereikia labai stiprių, receptinių vaistų. Paimkite 10 tablečių ibuprofeno (400mg) ar paracetamolio (500mg) ir to tikrai užteks. Jei skausmas nemažės, kreipsitės rimtesnės pagalbos į grupės mediką. Tačiau jei žinote, kad dažnai skauda galvą ar kelio sąnarį, o jums paprastas ibuprofenas nepadeda, imkite tai, ką paprastai vartojate skausmui malšinti (čia jau tema: asmeniniai vaistai).
- Acetazolamidas (Diacarb). Jis reikalingas kalnų ligos profilaktikai (vartojamas po 125mg 2 kartus per dieną) ar gydymui (po 250mg 2 kartus per dieną). Šį vaistą reiks imti, jei keliausite kalnuose virš 2500m aukštyje ir neturėsite galimybės gerai aklimatizacijai. Pasitarkite su vadovu ir grupės mediku.
- Gerklės pastilės. Kalnų aplinkoje oras sausas ir šaltas. Keliaudami dažnai vartojame nepakankamai skysčio. Mūsų gerklė dirginama. Ir dažnas pajuntame gerklės skausmą ir net pradeda varginti sausas kosulys. Sakysite, peršalau. Dažniausiai ne. Todėl paprasčiausios gerklės pastilės ar ledinukai mums gali padėti. Jie skatina seilių išsiskyrimą ir taip drėkina, bei apsaugo ryklės gleivinę, slopina skausmą. O jei skausmas nepakeliamas – ibuprofenas, jį jau aptarėme.
- Asmeniniai vaistai. Šie vaistai priklauso tik jums. Jeigu juos vartojate kasdien, jokiu būdu nenutraukite kelionės metu nepasitarę su šeimos gydytoju. Gali ne tik pablogėti jūsų liga, bet dar ir staigus vaistų nutraukimas gali sukelti šalutinių reiškinių. Turėkite kelionėje dvigubą asmeninių vaistų kiekį ir paprašykite, kad palapinės draugas ar grupės medikas juos saugotų. Jeigu atsitiktų taip, kad pamestumėte savo daiktus (ar jūsų vaistus suvalgytų kalnų graužikai), turėsite likusią atsargą. Prie asmeninių vaistų noriu priskirti ir vaistu, reikalingus lėtinių ligų paūmėjimui (pavyzdžiui, nitroglicerinas, esant širdies ligoms, kaptoprilis – sergant arterine hipertenzija, salbutamolis – bronchinės astmos priepuoliams malšinti), taip pat ir vaistus, kurių jūs dažnai griebiatės dėl dažnų tam tikrų sveikatos problemų (nugaros ar sąnarių skausmo, menstruacinio skausmo, migrenos priepuolio, skrandžio skausmo, rėmens ir panašiai).
- Pleistrai ir tvarsliava. Daug nereikia, bet turėkite pleistriukų mažoms žaizdoms ar kojų pūslėms. Taip pat patartina turėti antiseptinio tirpalo bei kelis bintus rimtesnių žaizdų gydymui.
- Kremas nuo saulės ir lūpų balzamas (SPF 50, jei kelionės aukštai kalnuose). Kalnuose saulės ultravioletinė radiacija yra kur kas didesnė, nei jūros lygyje. Be to, ji ypač sustiprėja ten, kur yra sniego (sniegas atspindi 90 proc. spindulių). Todėl odos apsauga turi būti tinkama. Būtina kremu išsitepti tik atsikėlus ryte (vėliau gal nebus laiko, nenorėsite stabdyti grupės), ir ištepti visas neuždengtas vietas: veidą, kaklą, rankas, nepamiršti ausų, po nosimi. Lūpų balzamas su apsauga nuo ultravioletinių spindulių ne tik apsaugos nuo lūpų nudegimo, bet ir nuo Herpes viruso (lūpų pūslelinės) aktyvavimo. Jeigu kas dažnai kankinasi dėl lūpų pūslelinės, pasiimkite Acic kremo tūbelę.
Kas dar svarbu?
Nepamirškite, kad vaistus reikia tinkamai saugoti. Neišimkite tablečių iš originalių plastikinių pakuočių (popierinės dėžutės nėra reikalingos). Saugokite nuo per didelės ar per žemos temperatūros. Žiūrėkite, kad vaistai nebūtų pasibaigusio galiojimo. Ir turėkite receptus, kad oro uostuose ar kitur neprisikabintų už nelegalų vaistų gabenimą. Taip pat rekomenduojama turėti asmeninės vaistinėlės sąrašą, kuriame būtų parašyti, kaip kokį vaistą ir nuo ko vartoti (ypač jei tų vaistų turite daug). Jei tiksliai nežinote, savo asmeninių vaistų niekada neduokite kitiems.