Fizinio krūvio sukeltas alpimas

Fizinio krūvio sukeltas alpimas

Alpimas (galvos svaigimas, silpnumas ar staigus sąmonės netekimas) vienus gąsdina, kiti numoja ranka sakydami, kad tai nieko rimto. Paklausus medikų, jie atsakytų, kad alpimo priežasčių yra šimtai, todėl dažniausiai yra sunku tiksliai pasakyti, ar šis priepuolis toks jau nepavojingas. Čia aprašysiu tik kelias keliautojų, žygeivių, sportininkų, maratonų bėgikų tarpe dažniau pasitaikančias alpimo priežastis.

Fizinio krūvio sukeltas alpimas

Pagal apibrėžimą, tai būklė, kai asmuo nebegali stovėti ar eiti dėl silpnumo, galvos svaigimo ar sąmonės praradimas, atsiradęs iš karto po fizinio krūvio (bėgimo, intensyvaus ar ilgo ėjimo). 1)Asplund CA, O’Connor FG, Noakes TD. Exercise-associated collapse: an evidence-based review and primer for clinicians. Br J Sports Med. 2011;45(14):1157e62.

Paprasčiau kalbant, turbūt esate matę sportininkų ar žygeivių, kurie sėkmingai įveikia trasą ir finišo linijoje sukniumba. Vieni visiškai praranda sąmonę ir yra išnešami, kiti, padedami komandos draugų, savom kojom palieka areną. Ir tikrai ne vienas ultramaratonininkas nėra stojęs ant nugalėtojų pakylos atsiimti prizo dėl panašios savijautos. O žiūrovams kyla klausimas: kasgi nutiko? Ar gyvens? Dažniausiai gyvena. Atsigauna ir toliau stebina mus ištverme ir pajėgumu.

Kas vyksta organizme?

Dėl intensyvios fizinės veiklos ir treniruočių sportininkų širdis prisitaikydama išsiplečia, jos sienelės sustorėja, tokiu būdu vieno susitraukimo metu gali išstumti daugiau kraujo, taip geriau aprūpinant audinius deguonimi ir reikiama energija. Didesnio kraujo kiekio bei energijos fizinio krūvio metu daug reikia dirbantiems kojų raumenims. Šių raumenų kraujagyslėse taip pat vyksta pokyčiai: jos nustoja priešintis ir lengviau išsiplečia, taip praleisdamos didesnius kraujo kiekius. Kita vertus, aktyviai dirbdami kojų raumenys veikia kaip “antroji širdis”: susitraukdami suspaudžia išsiplėtusias kojų kraujagysles taip grąžindami kraują į širdį. Tad suprantama, kol sportininkas bėga ir jo raumenys dirba, tol kraujotaka yra adekvati fiziniam krūviui. Tačiau staiga sustojus ir raumenims atsipalaidavus, didelė kraujo tūrio dalis pasilieka išsiplėtusiose kojų kraujagyslėse, krinta kraujospūdis, mažiau kraujo patenka į vidaus organus ir smegenis, sportininkas pajunta alpimo simptomus, gali prarasti sąmonę. Tiesa, čia turėtų greitai sureaguoti kraujagyslių sienelėse esantys baroreceptoriai (nervų galūnėlės, reaguojančios į slėgio pokyčius) ir siųsdami signalus, inicijuoti kraujagyslių susitraukimą, kad vėl grąžintų kraują į centrinius organus. Tačiau dėl pastovaus šių receptorių apkrovimo ir dirginimo treniruočių metu ar organizmo terpės pokyčių fizinio krūvio metu (sumažėjusio gliukozės, anglies dvideginio kiekio, pakilusios kūno temperatūros, dehidracijos), jų reakcija yra pakitusi, todėl refleksinis kraujagyslių susitraukimas nėra toks greitas ir efektyvus. 2)Georgios A. Christou, Konstantinos A. Christou, Dimitrios N. Kiortsis. Pathophysiology of Noncardiac Syncope in Athletes. Sports Med. 2018;48,1561–1573.

Ir turime sukniubusį sportininką finišo linijoje. Kaip jau sakiau, jis gali būti sąmoninga, tačiau nesiorientuoti aplinkoje, skųsis silpnumu, galvos svaigimu, gali jį pykinti, temti akyse. Simptomai būdingi esant vertikalioje pozicijoje (stovint ar sėdint), tuo tarpu atsigulus ir dar pakėlus kojas savijauta gana greitai pagerėja.

Jeigu tyrinėsime daugiau, gali būti padažnėjęs pulsas, kvėpavimas, sumažėjęs kraujo spaudimas. Tačiau kūno temperatūra bus normali, nebus neurologinių simptomų (jutimo ar motorikos sutrikimo). 

Fizinio krūvio sukeltas alpimas yra dažna alpimo priežastis, bet reikia turėti omenyje ir kitas sveikatai ir netgi gyvybei pavojingas būkles, kurios pasireiškia staigiu sąmonės praradimu. Jų tarpe yra įvairios širdies ligos (infarktas, ritmo sutrikimai), galvos smegenų ligos, karščio poveikis, dehidracija, sumažėjęs druskos kiekis organizme ir kita. Todėl medikas dar įvykio vietoje privalo gerai surinkti anamnezę (kada ir kaip atsirado simptomai, ar buvo panašių priepuolių anksčiau, kokia ligos ir gyvenimo istorija, ar giminėje buvę staigių mirčių, širdies ligų), įvertinti būklę ir esant reikalui, atlikti detalesnį ištyrimą (širdies elektrokardiografija, ultragarsinis tyrimas, kraujo gliukozės, elektrolitų tyrimai ir kita).

Pirmoji pagalba taip pat yra pakankamai paprasta.

  • Pacientas paguldomas ant nugaros, pakeliamos kojos. Dubuo ir kojos turi būti kiek aukščiau širdies. Tokioje padėtyje gali tekti išbūti 60 – 90 minučių.
  • Jeigu sąmoningas, duodama išgerti skysčių.
  • Gali padėti rankų, kojų odos šaldymas, kuris sukelia odos kraujagyslių susitraukimą, taip didindamas centrinį kraujo spaudimą.
  • O sportininkams ir maratonininkams, kuriems dažnai pasitaiko panašūs alpimo priepuoliai, siūloma varžybų metu dėvėti kompresines kojines. 3)Asplund CA, O’Connor FG, Noakes TD. Exercise-associated collapse: an evidence-based review and primer for clinicians. Br J Sports Med. 2011;45(14):1157e62.

Literatūra[+]

Parašyk savo nuomonę

%d bloggers like this: