Remtasi Wilderness Medical Society žurnalo Wilderness Medicine Magazine strapsniu, išspausdintu 2020 spalio 27.
Tiesa, grynas oras gerina žmogaus fizinę ir emocinę savijautą, stiprina imuninę sistemą, o leidžiant laisvalaikį gamtoje užsikrėsti įvairiais virusais tikimybė žymiai mažesnė, nei būriuojantis uždarose patalpose (pvz. parduotuvėse). Suprantama, kodėl karantino metu sveikatos specialistai rekomenduoja neužsidaryti tarp keturių sienų ir bent kartą per dieną išeiti pasivaikščioti lauke, laikantis visų saugumo reikalavimų ir rekomendacijų. Aktyvaus gyvenimo būdo mėgėjų nereikia ilgai įtikinėti. Mūsų miškai ir paežerės greitai prisipildo poilsiautojų, parkuose beveik gali rengti bėgiojimo, dviratininkų, paspirtukų lenktynes. Netgi blogas oras nebestabdo. O ten, kur minia, vėl padidėja viruso plitimo rizika. Ypač tiems, kuriems netikėtai tektų teikti skubią medicinos pagalbą traumą patyrusiam ar staiga sukniubusiam nepažįstamajam.
Šiuo straipsniu aptarsiu asmenines apsaugos priemones, kurias derėtų turėti vykstant į atokius gamtos kampelius Lietuvoje. O atsidarius sienoms, derėtų prisiminti šiuos asmeninės apsaugos būdus ir keliaujant.
Rankų plovimas
Vienas iš efektyviausių būdų sumažinti infekcinių ligų plitimą – rankų plovimas. Ir čia kalbu ne vien apie COVID-19 virusą. Šis būdas yra pagrindinis, norint sumažinti fekaliniu- oraliniu keliu (per nešvarias rankas) plintančių žarnyno mikrobų sukialiamų ligų (keliautojų diarėja, hepatitas A, dizenterija ir kitų) riziką, kurios ne tik sugriauna kelionių planus, bet labai greitai plinta tarp grupės narių. Todėl svarbu savo kuprinėje visada turėti rankų dezinfektanto ir mažą gabaliuką ekologiško muilo. Plauti rankas su vandeniu ir muilu reiktų bent 20 sekundžių. Vanduo taip pat turi būti iš švaraus šaltinio. Jeigu muilas ir vanduo neprieinami, galima dezinfekuoti rankas dezinfektantu, kurio sudėtyje būtų bent 60% alkoholio.
Pirštinės
Savo asmeninėje ir tuo labiau grupės vaistinėlėje reikėtų turėti bent vieną ar kelias poras vienkartinių medicininių pirštinių. Jos gana pigios ir vietos beveik neužima. Jeigu reikia, galima vienkartines pirštines panaudoti kelis kartus, prieš tai jas tinkamai dezinfekavus. Tuo tarpu improvizuoti su darbinėmis ar paprastomis pirštinėmis nerekomenduojama. Kadangi jos yra brangios ir neatsparios skysčiams.
Kaukės
Bendraujant ar teikiant pagalbą asmeniui, kuriam diagnozuota ar įtariama COVID-19 infekcija, reikia dėvėti N95 ar panašų respiratorių. Jei tokio daikto neturite, kiti pasirinkimai yra chirurginė kaukė, sluoksniuota medžiaginė kaukė ir dviguba kaklaskarė. Reiktų atsiminti, kad kaukė apsaugo nuo viruso plitimo asmeniui kosint, čiaudint ar iškvepiant, todėl svarbu įsitikinti, kad asmuo, kuriam teikiama pagalba, dėvėtų kaukę. Kaukes turi dėvėti visi komandos nariai, dalyvaujantys nukentėjusiojo gabenime, o nukentėjusiąjam pravartu uždėti papildomą kaukę. Asimptominiai asmenys taip pat gali platinti virusą. O klasikiniai COVID-19 infekcijos simtomai (kosulys, dusulys) gali būti supainioti su kitomis ligomis, kaip plaučių edema ar širdies infarktas.
Kalbant apie improvizuotas kaukes, daugelis aktyvaus gyvenimo būdo mėgėjų renkasi kaklaskares (daugelis jas jau turi ir nešioja, be to, su kaklaskare ant nosies ir burnos atrodai kur kas geriau, nei su kauke). Vis dėlto paskutiniu metu buvo suabejota jų efektyvumu. Duke universiteto mokslininkai (Šiaurės Karolina, JAV) publikavo straipsnį, kuriuo analizavo žemos technikos būdo (low-tech way) efektyvumą tikrinant kaukes. Šio tyrimo metu jie pastebėjo, kad dėvint vienasluoknes kaklaskares sukuriami smulkūs aerozolio lašeliai, kurie ilgiau išbūna aplinkoje ir yra pavojingesni perduodant virusą, nei paprasti lašeliai, susidarantys asmenims be kaukių kalbant ar kosint. Šį kaklaskarių nešiojimo klausimą vėliau kėlė kitos nepriklausomos studijos. Nors reikalingas nepriklausomas tyrimų rezultatų patikrinimas, teigiama, kad netgi vienasluoknė kaklaskarė yra geriau, nei nieko. Vis dėlto, visi sutinka, kad improvizuojant kaukes, svarbu užtikrinti kelis medžiagos sluoksnius ir gerą jų prigludimą prie veido.
Tad jeigu turite tik kaklaskarę ir norite ją panaudoti kaip veido kaukę: perlenkite pusiau, tokiu būdu padidinsite jos efektyvumą. O kol nėra tikslių mokslinių duomenų dėl kaklaskarės efektyvumo, savo vaistinėlėje turėkite ir chirurginių kaukių sau ir savo draugui.
Akiniai ir veido skydeliai
Kai kurie lauko laisvalaikio ir sporto užsiėmimai reikalauja vienokių ar kitokių akių apsaugos priemonių, kurios iš bėdos galėtų būti panaudotos apsisaugant ir nuo COVID-19 infekcijos. Paprasčiausi regos korekciniai akiniai jau šiokia tokia apsauga. Šviesiu paros metu gali būti naudojami ir akiniai nuo saulės. Tuo tarpu glaudžiai priglundantys apsauginiai (slidininkų) akiniai suteikia praktiškai šimtaprocentinę apsaugą.
Kas tikrai gali erzinti ir net kelti tam tikrą pavojų, tai akinių rasojimas dėvint akinius ir veido kaukę. Gali padėti purškalas, gelis ar servetėlės nuo rasojimo, tačiau retai visiškai pašalina problemą. Vienas iš sprendimo būdų: dėvėti kaukę ir akinius bendraujant su potencialiu viruso platintoju ir nusiimti vieną iš šių priemonių judėjimo metu. Trumpai tariant, pati situacija padiktuos, kokioms apsaugos priemonėms teiksite pirmenybę.
Neperšlampanti prijuostė ar chalatas
Apsauginis chalatas ar prijuostė – tai paprasčiausias apdangalas iš neperšlampančios medžiagos, kurį lengva improvizuoti. Lengvas nedidukas lietpaltis ar lietaus apsiaustas, tentas, naudojamas nukentėjusiojo apsaugai nuo sušalimo, galų gale plastikiniai šiuokšlių maišai gali puikiai pasitarnauti. Galiausiai stiukė nuo lietaus taip pat iš bėdos tiks. Tik turėkite omeny, jog jūsų šturminė striukė greičiausiai bus vienas brangiausių daiktų jūsų kuprinėje ir tikrai nenorėtumėte, kad, pradėjus lyti, ji būtų užteršta.
Izoliacinės palatos
Ligoninėse patvirtinti ar įtariami COVID-19 pacientai laikomi izoliacinėse palatose. Kaip tokius kambarius improvizuoti lauko sąlygomis? Pirmiausia, tai elgtis taip, kaip jau visi mokame elgtis: laikytis bent 2 metrų atstumo. Nebūtina skubėti prie nukentėjusiojo akis išdegus. Įvertinkite situaciją ir aplinkos saugumą per 2 metrų atstumą. Laikydamiesi panašaus atstumo galite garsiai užduoti pagrindinius klausimus: “Kas nutiko? Karščiuoji? Kosti? Dūsti?” Ir tuo pačiu galite liepti užsidėti veido kaukę. Tikrai reikėtų vengti uždarų erdvių, kur gali būti sergančių asmenų. Nelįskite į palapinę ar priedangą. Jeigu vėjuota, prieikite prie nukentėjusio (ypač simptominio, kostinčio) paciento taip, kad vėjas nepūstų nuo paciento į jus. O jeigu dirbate komandoje, tiesioginiam darbui su pacientu galite paskirti mažiausios rizikos grupei priklausantį komandos narį.
Išvada
Kai kurias asmeninės apsaugos priemones galime suimprovizuoti, kitas teks įsidėti į krepšį. Svarbiausia patiems būti atidiems ir išlaikyti didesnį atstumą nei buvome pratę. Taip būsime puikiai apsaugoti nuo COVID-19 ir kitų užkrečiamų ligų. Galiausiai, ką panaudosime ir kada priklausys nuo pačios situacijos.