Mėgstame mėtyti akmenis į vandenį. Kai kam smagu paridenti akmenuką ir nuo kalniuko. O jei akmuo didelis ir šlaitas status – tai visai linksma, juk tiesa? Tačiau kalnuose reikėtų vengti akmenis ir uolų nuoplaišas judinti iš vietos dėl vienos labai paprastos priežasties: net ir mažas akmenukas įsibėgėjęs įgauna didžiulę jėgą ir gali rimtai sužaloti žemiau esančius keliautojus. O ir griūtį taip gali sukelti.
Šį savaitgalį stebėjau Tatrų “magistrale” keliaujančių vaikų grupę. Stebėjau iš toli, galėjau matyti visą šlaitą. Priėjus akmenuotą vietovę, vienas iš jų tyčia, o gal ir ne, paleido visai didelį akmenį žemyn. Visa grupė stebėjo ir nuostabos pilnais šūksniais palydėjo krintantį akmenį. Bet ar jie matė, jog už 10 metrų žemiau jų ėjo kitas takas, kuriuo tuo metu galėjo keliauti žmonės? Ir tas “netyčia” paleistas akmuo galėjo rimtai sužaloti, jei ne užmušti visai akmens nesitikintį keliautoją. Laimei, takas tuo metu buvo tuščias.