KODĖL KRAUJUOJAME?
Įsidūrus į pirštą, pasirodo raudonas kraujo lašas. Jeigu odos (ir/ar poodinių audinių) pažeidimas bus gilesnis, didesnis, kaip pavyzdžiui įsipjovus peiliu, iš žaizdos kraujas bėgs jau srovele. O srovelės (galbūt netgi srovės) stiprumas priklausys nuo to, kokio dydžio kraujagyslę mes pažeisime.
Odoje, poodyje, raumenyse bei kituose audiniuose gausu smulkiųjų kraujagyslių, vadinamų kapiliarais. Pažeidus vieną jų, pasirodys nedidelis kraujo lašelis. Pažeista kraujagyslė greitai suspazmuos ir daugiau kraujo nepasirodys.
Vis tik bėda su kapiliarais yra ta, kad jų yra labai daug palyginus nedideliame plote. Tad vienu įpjovimu pažeisime ne vieną, bet kelis ar keliolika jų. Todėl ir kraujo ištekės ne vienas lašas. Tačiau lengvo užspaudimo užteks tokiam kraujavimui sustabdyti. Pažeistose kraujagyslėse greitai formuojasi krešuliai, užkemšantys pažeistas kraujagyslių vietas.
Jeigu pažeidimas gilesnis ir mums pavyksta perpjauti kokią nedidelę arteriją (ja įsotintas deguonies kraujas teka iš širdies į audinius) ar veną (ja, atidavęs deguonį, kraujas teka iš audinių į širdį), kraujo srovelė jau bus didesnė, o spausti reikės ilgiau, kad pavyktų sustabdyti kraujavimą. Ir vėl užteks švaraus tvarsčio prispausto prie žaizdos, kad susidarytų krešuliai kraujagyslių pažeidimo vietose ir kraujas nebetekėtų.
Kraujagyslių tinklą organizme galima įsivaizduoti kaip medį su šakomis. Nuo širdies eina pagrindinė organizmo kraujagyslė – aorta, tarsi medžio kamienas. Nuo jos atsišakoja pagrindinės arterijos, tarsi šakos, einančios į rankas, kojas, galvą, vidaus organus. Toliau tos arterijos skyla, šakojasi, kol pasiekia tolimiausius audinius jau virtusios smulkiaisiais kapiliarais. Atgal kapiliarai pradeda jungtis į mažesnes, vėliau didesnes venas, kol lieka dvi didžiosios venos, kuriomis kraujas grįžta į širdį. Tai vėl medžio du kamienai su šakomis, tik kraujas jais teka jau atbuline tvarka. Kuo arčiau širdies yra kraujagyslė, tuo didesnio diametro ji yra, tuo daugiau kraujo ir didesniu spaudimu ja teka. Todėl suprantama, kad iš pirštų žaizdų kraujavimas nebus labai didelis ir intensyvus, tuo tarpu pažeidus žasto ar šlaunies gilesnes kraujagysles (ypač arterijas), kraujo srovė bus labai stipri, sustabdyti tokį kraujavimą bus sudėtinga, nes spausti reiks labai stipriai ir ilgai. O greitai nesiėmus kraujavimo stabdymo veiksmų, galima ir mirtinai nukraujuoti. Visa laimė, kad didžiosios kraujagyslės mūsų organizme yra gerai paslėptos nuo aplinkos poveikio ir jų pažeidimui reikia gero anatomijos pažinimo arba didelės jėgos traumos (kaip autoavarija ar šautinė žaizda).
Medikai dar yra linkę skirti arterinį ir veninį kraujavimą. Trumpai tariant, arterinis kraujas, tekantis arterijomis iš širdies, bus prisotintas deguonies, todėl šviesesnis, ryškiai raudonas, o tokio kraujo srovė iš pažeistos didesnės arterijos bus pulsuojanti (su kiekvienu širdies susitraukimu), gal net panaši į nedidelį fontanėlį. Veninis kraujas, tekantis venomis iš audinių atgal į širdį, bus atidavęs deguonį, todėl tamsesnės raudonos spalvos. Vis tik srovė gali būti tokia pat stipri, primenanti fontanėlį, ypač iš pažeistos didesnės venos, gal kiek mažiau matoma pulsacija. Neįgudusiai akiai bus sunku atskirti veninį kraujavimą nuo arterinio, todėl nebeakcentuosiu kraujavimo tipų. Tačiau pabrėšiu esminį dalyką: bet kokį kraujavimą reikia kuo greičiau efektyviai stabdyti.
KODĖL DĖL KRAUJAVIMO GALIMA MIRTI?
Mūsų kraujagyslėmis teka kraujas, kurio viena iš pagrindinių funkcijų yra pernešti deguonį audinių ir organų ląstelėms. Negaudamos deguonies, ląstelės žūna. Todėl jeigu organizme kritiškai sumažės kraujo kiekis, audiniai ir organai, negaudami deguonies, žus. O su jais žus ir žmogus. Žinoma, dėl pažeistos kraujagyslės mažėjant kraujo kiekiui (kraujuojant), pirmiausia įsijungs įvairūs apsauginiai mechanizmai: dažnės pulsas, kvėpavimas, padedantys geriau aprūpinti deguonimi gyvybinius organus; smegenys suaktyvins prisitaikomąjį elgesį, todėl žmogus bus sujaudintas, bandys stabdyti kraujavimą, ieškos pagalbos; susitrauks periferinės odos, raumenų, taip pat žarnyno kraujagyslės, kad kraujas būtų perskirstytas vidaus organams; suaktyvės ir kraujo krešėjimo sistema, bandydama krešuliais užkišti pažeistas kraujagysles. Greičiau ar lėčiau, priklausomai nuo kraujo netekimo greičio ir kiekio, vystysis hemoraginis šokas – būklė, kai organizmo ląstelėms nebepakaks deguonies dėl nepakankamos kraujotakos. Nesiimant jokių veiksmų, toliau mažės kraujo spaudimas, žmogus praras sąmonę, retės širdies veikla, kvėpavimas, kol galų gale žus dėl smegenų ląstelių žūties ir gyvybinių organų nepakankamumo.
Žinoma, kraujo reikėtų prarasti pakankamai didelį kiekį, kad pradėtų vystytis hemoraginis šokas. Mokslas yra paskaičiavęs apytikslius procentus. Žmogaus organizme kraujas sudaro apie 7% visos kūno masės. Tad 70 kg sveriantis sveikas žmogus turės apie 5 litrus kraujo. Masyvus kraujavimas yra tada, kai netenkama:
- viso cirkuliuojančio kraujo kiekio per 24 valandas
- pusė cirkuliuojančio kraujo kiekio per 3 valandas
- 150 ml kraujo per minutę.
Kraujavimas skirstomas į keturias klases, priklausomai nuo kraujo kiekio netekimo. Pirmajai klasei priklauso iki 15% (500 – 750 ml) kraujo netekimas, kas nutinka kraujo donacijos metu. Organizmui toks kraujo praradimas nėra baisus. Pirmieji šoko požymiai (dažnas pulsas, kvėpavimas, sujaudinimas) pradeda ryškėti praradus apie 20 – 30% (iki 1500 ml) kraujo. Tuo tarpu trečios ir ketvirtos klasės kraujavimo metu, kai prarandama apie 40 ir daugiau procentų cirkuliuojančio kraujo kiekio (daugiau 2 l), šoko požymiai gilėja, žmogus praranda sąmonę, o nesuteikus skubios pagalbos, mirtis neišvengiama (1).
Dabar turbūt suprantate, kad pažeidus stambiąsias organizmo kraujagysles, stiprus kraujavimas gali greitai pasibaigti mirtimi. Tikslų nukraujavimo laiką sunku nuspėti, nes žmonių organizmai skirtingi, kraujagyslių pažeidimai taip pat. Mokslinių tyrimų su žmonėmis neatliksi. O dažnu atveju po stambiųjų kraujagyslių pažeidimų nukentėjusieji nepasiekia gydymo įstaigų, taigi ir nėra įtraukiami į statistinius skaičiavimus. Vis tik radau straipsnį, kur autorius pateikė apytikslius skaičius, racionaliai paskaičiavęs ir pasikonsultavęs su profesionaliais Skubiosios pagalbos medikais. Žemiau lentelėje surašiau tuos skaičius.
Literatūra:
- Gutierrez G. Reines H.D. Wulf-Gutierrez M.E. Clinical review: Hemorrhagic shock. Critical Care 2004; 8:373.
- http://realfighting.com/unconsciousness_and_death.php