Kojų pūslės yra turbūt viena dažniausių sveikatos problemų įvairiuose žygiuose, bėgimo varžybose ar karinėse pratybose. JAV, šalis mėgstanti statistinius tyrimus, pateikia tokius duomenis: kojų pūslės pasitaiko 54 – 64% keliautojų ilgų žygių metu, nuo 0,2 iki 39% maratono bėgikų, tuo tarpu kelių etapų ultramaratonininkams kojų pūslių dažnis gali siekti net 76 – 100%. JAV Karo akademijoje darytais tyrimais nustatyta, kad 48% kadetų patiria kojų pūsles lengvo žygio metu, o po 10 km žygiavimo pūslės atsiranda net 65% karių.
Kojų pūslės tokios dažnos, kad daugelio laikomos tikru mažmožiu, palyginus su kitomis sveikatos problemomis. Vis tik nenuginčysite, kad šis “mažmožis” mažina koncentraciją, sportinį pajėgumą, kurie yra svarbūs maratonų bėgikams, alpinistams ar kariams įvairių užduočių metu. Dar daugiau, jos gali sukelti rimtas infekcines komplikacijas, kaip celiulitai, kurių gydymas bus sudėtingesnis ir užtruks kur kas ilgiau.
Kaip atsiranda kojų pūslės?
Kalta šlytis. Kojų pūslės atsiranda dėl besikartojančio odos trinimosi su kitu paviršiumi. Trinties jėga didėja, didėjant išoriniam spaudimui. Kai išorinė jėga viršija trinties jėgas, atsiranda šlytis – paviršių lygiagretus judėjimas vienas kito atžvilgiu. Šlytis tarp kojinės ir sveikos odos nieko blogo nepridarys. Bet jeigu dėl kokių nors priežasčių (sudrėkusios kojinės, avalynės spaudimo) padidėja trintis tarp kojinės ir odos, šlytis perduodama gilesniems odos sluoksniams. Viršijus tų sluoksnių elastingumą, atsisluoksniuoja paviršinis odos sluoksnis nuo gilesniųjų, formuojasi ertmė, kurią užpildo kraujo skystoji dalis – plazma. Taip atsiranda pūslė. Jeigu šlyties jėgos nesiliauja, viršutinis odos sluoksnis (pūslės stogas) nuplėšiamas visiškai, atidengiami gilieji odos sluoksniai. Tokiu atveju intensyvėja skausmas, pažeidus gilesnius sluoksnius, galimas kraujavimas, atsiveria “vartai” infekcijai – pūslės supūliavimui.
