Staigi mirtis kalnuose

Staigi mirtis kalnuose

Papasakosiu tikrą istoriją.

Gražią rugpjūčio popietę Avicenos kalno pirmojoje stovykloje iškviečia mane prie radijo stotelės:

– Mūsų draugui blogai. Kvėpavimas yra, bet pulso nečiuopiam.

– O ar sąmoningas?

– Ne, nesąmoningas. Slidėmis leidomės nuo viršūnės. Sustojo maždaug 6600 m aukštyje ir staiga neteko sąmonės. Ar suleisti deksametazono?

– Ar buvo kokie kiti simptomai: galvos skausmas, koordinacijos sutrikimai?

– Ne, viskas buvo gerai, leidomės, sustojo ir staiga prarado sąmonę.

– Suleiskite 8 mg į raumenį, nepakenks. Ir pririšę ant slidžių skubiai leiskite žemyn.

– Supratome.

– Kol leisite žemyn, sekite kvėpavimą ir pulsą, kiek galėsite.

– Nustojo kvėpuoti. Pradedame gaivinimą.

Supratau, kad viskas baigta. Klinikinė mirtis snieginiame šlaite 6600 m aukštyje reiškia galą. Netgi pavykus gaivinimo veiksmais atstatyti kvėpavimą ar kraujotaką, greitos specializuotos medicininės pagalbos nesitikėk. O tai reiškia, kad mirtis garantuota. Štai tas variantas, kada pradinis gaivinimas neturi prasmės. Išskyrus patiems gaivintojams, kurių akivaizdoje susmuko ir žuvo draugas. Tik dėl pačių gelbėtojų leidau tęsti gaivinimo veiksmus 20 minučių. Nors dėl jų pačių sveikatos troškau juos sustabdyti. Juk dar taip aukštai jie, taip atokiai nuo bet kokio takelio, nuo bet kokios pagalbos. Patiems teks gabenti mirusiojo kūną žemyn. Jėgų ir stiprybės dar oi kaip prireiks.

– Patikrinkite akis, ar vyzdžiai reaguoja į šviesą?

– Vyzdžiai išsiplėtę, į šviesą nereaguoja. – Ir tai reiškia galą. Liko vienintėlis klausimas: kodėl?

Pabandžiau išsiaiškinti, ar nebuvo galvos traumos, ar nevartojo kokių vaistų. Ne. Vyrukas 50 metų amžiaus. Kas jam galėjo nutikti ir taip staiga? Ūmus širdies sustojimas? Koronarinė širdies liga? Ar didžiulė sportininko širdis? O gal dar kas nors? Kai informaciją gauni per radijo stotelę, mažai ką gali sugalvoti. Belieka laukti. Ir greičiausiai laukti skrodimo duomenų.

15:40 nutraukiamas gaivinimas.

Staigi mirtis miesto gatvėse ar namuose mūsų jau seniai nestebina. Ji gana įprasta mūsų urbanizuotoje senstančioje visuomenėje. Tačiau staigi mirtis kalnuose sujaudina iki širdies gelmių, dažniausiai todėl, kad neįtikima. Juk į kalnus eina sveiki žmonės. Kaip ir kodėl jie staiga miršta?

Apibrėšiu: staigi mirtis – tai netikėta, netrauminė mirtis, įvykusi per vieną valandą nuo simptomų pradžios. Jos priežastis – širdies ritmo sutrikimas (dažniausiai skilvelių virpėjimas), dėl kurio širdis nustoja efektyviai pumpuoti kraują, o negaudamas kraujo, organizmas miršta. Toks ritmo sutrikimas dažniausiai įvyksta dėl išeminės širdies ligos: ūmaus miokardo infarkto.

Ar dažnai pasitaiko staigi mirtis kalnuose?

Mokslinių tyrimų nėra daug. Pateiksiu turimus rezultatus.

J. Westensee su kolegomis analizavo 2001 – 2012 metų mirčių ant Akonkagvos (Pietų Amerika, Andų kalnynas, 6962 m) duomenis. Per šį laikotarpį mokslininkai registravo 33 mirtis, iš kurių 5 (15,2%) dėl hipotermijos, o 4 (12,1%) dėl širdies ligos. (1)

Kitame straipsnyje, studijavusiam iraniečių alpinistų mirtis kalnuose, teigiama, kad 5 (17%) iš 29 mirčių atvejų buvo ištikusi staigi mirtis. (2)

Kiek nuodugniau mirčių Alpių kalnuose statistiką panagrinėjo austrų mokslininkai. Jų duomenimis, kasmetinis mirtingumas 100,000 asmenų tarp slidininkų siekia 0,76, tarp kalnų turistų 3,97, o tarp laipiotojų uolomis ir ledu net 6,77. Svarbiausia, kad staigi mirtis buvo registruota netgi 25% visų šių atvejų. Pastebėta, kad staigios mirties rizika didesnė tarp vyresnio amžiaus (>35 metų) vyrų. Ką tai reiškia palyginus su bendra 35 – 70 amžiaus vyrų populiacija? Staigios mirties atvejų šio amžiaus lygumų slidininkų tarpe pasitaiko 8 kartus dažniau, o tarp kalnų slidininkų ir kalnų turistų – 4 kartus dažniau. (3)

Gelbėjimo darbai kalnuose

Kodėl nutinka staigi mirtis kalnuose?

Įdomu tai, kad net 50% staigios mirties atvejų nutinka pirmąją dieną aukštikalnėse, bei yra susiję su dideliu fiziniu krūviu, ypač jei asmenys nėra treniravęsi anksčiau. Dažniausiai staigi mirtis ištinka vėlyvomis rytinėmis valandomis, greičiausiai dėl prisidėjusios dehidracijos bei angliavandenių stokos. Negalima atmesti ir aplinkos įtakos: su aukščiu susijusios deguonies trūkumo, šalčio ar atvirkščiai karščio. Visi šie veiksniai aktyvuoja mūsų organizmo simpatinę (adrenalino įtakojamą) sistemą: padažnėja širdies susitraukimo dažnis (pulsas), susitraukia kraujagyslės (ypač pažeistos aterosklerotinių plokštelių), dėl to pasunkėja širdies darbas, pakyla kraujospūdis, širdies raumuo reikalauja daugiau deguonies ir dėl deguonies trūkumo kraujyje (hipoksijos) įvyksta miokardo infarktas ir staigi mirtis.

Kaip išvengti staigios mirties kalnuose?

Suprantama, kad asmenims su širdies kraujagyslių liga (krūtinės angina, persirgtas miokardo infarktas ar širdies nepakankamumas) ar didesne rizika sirgti šia liga (rūkantys, sergantys cukriniu diabetu ar padidėjus cholesterolio kiekiui kraujyje) staigi mirtis kalnuose gali pasitaikyti dažniau, nei jauniems sveikiems keliautojams. Todėl prieš kelionę (ar tai būtų paprastas trekinimas, ar slidinėjimas, ar sudėtingas alpinizmas naudojant alpinistinę techniką), vertėtų atkreipti dėmesį į savo širdies sveikatą. Šeimos gydytojas gali paskirti tam tikrus tyrimus (elektrokardiografija, echokardiografija, veloergometrija, kraujo tyrimus dėl gliukozės, cholesterolio kiekio ir panašiai). Esant reikalui, paskirs reikiamus vaistus, kaip aspirinas.

Fizinis pasiruošimas prieš kelionę taip pat labai svarbus. Sporto medikai padės parinkti tinkamus jūsų sveikatai ir numatomai fizinei veiklai pratimus. Štai pavyzdžiui, kalnų turistamas pravers vidutinio sunkumo aerobiniai ištvermę didinantys pratimai. Tuo tarpu kalnų slidininkams reikėtų įterpti didelio intensyvumo pratimus.

Ne ką svarbesnis tinkamas kelionės planavimas:

  • Pirmąją dieną aukštikalnėse skirkite poilsiui, be didesnės fizinės veiklos.
  • Fizinę veiklą didinkite palaipsniui.
  • Stenkitės gerai aklimatizuotis aukštyje. Nakvokite tame aukštyje, kur numatoma didesnė fizinė veikla.
  • Fizinės veiklos metu pasistenkite pastoviai užkandžiauti ir gerti skysčius. (4)

Literatūra:

  1. Westensee J, Roge I, Van Roo JD et al. Mountaineering fatalities on Aconcagua: 2001 – 2012. High Alt Med Biol 2013;14:298-303.
  2. Kordi R, Rostami M, Heidari P et al. Fatalities Among Iranian High-altitude Outdoor Enthusiasts: Causes and Mechanism. Asian J Sports Med 2012;3:285-90.
  3. Burtscher M, Ponchia A. The risk of cardiovascular events during leisure time activities at altitude. Prog Cardiovasc Dis 2010;52:507-11.
  4. Burtscher M. Risk and Protective Factors for Sudden Cardiac Death During Leisure Activities in Mountains: an update. Hear, Lung and Circulation 2017.

Grįžti į puslapį “Kitos ligos”

Parašyk savo nuomonę

%d bloggers like this: