Kaip nesušalti?

Kaip nesušalti?

Atsakymas paprastas: vykti ten, kur karšta. Vis tik ne visiems yra priimtinas toks sprendimas. O yra tokių, kurie specialiai renkasi atšiaurias oro sąlygas įvairiems ekstremaliems užsiėmimams. Tad turėtų būti daugiau būdų, kaip nesušalti. Visus tuos būdus galima suskirstyti į tris grupes:

  1. Didinantys šilumos gamybą
  2. Mažinantys šilumos praradimą
  3. Padedantys gauti šilumą iš aplinkos

Aptarkime šiuos būdus iš eilės.

1. Šilumos gamyba organizme padidėja dėl raumenų veiklos (aktyvių judesių ar drebulio), valgant, infekcijos ir uždegimo metu. Žinoma, žygyje nesinorėtų sirgti ir karščiuoti, tad šiuos du paskutinius būdus praleiskime, stenkimės jais nesinaudoti. Drebulys irgi nėra malonus procesas, nors labai efektyvus šilumos gamybos būdas. Tad jį palikime paskutiniam, neišvengiamam pasirinkimui. Lieka du svarbūs būdai – aktyvi fizinė veikla ir maistas. Vėlgi, jei kalbėsime, kaip išvengti sušalimo, pradėkime nuo pasiruošimo – maisto.

  • Valgymas ne tik papildo organizmo energiją, bet ir padidina šilumos gamybą per virškinimo procesą. Virškinant baltyminį maistą šilumos gamyba yra 5 – 7 kartus didesnė, nei virškinant angliavandenius ir riebalus. Vis tik angliavandenius virškinti organizmas pradeda kur kas greičiau nei baltymus. Todėl jeigu norite sušilti šaltą žiemos naktį miegmaišyje, suvalgykite angliavandenių, kad greičiau sušiltumėte, ir baltymų, kad išlaikytumėte šilumą per visą naktį.
  • Šaltą sausą žiemos dieną intensyvėja mūsų kvėpavimas, o kartu su juo ir vandens praradimas. O jeigu dar gerai padirbėjote slidinėdami, žygiuodami ar tiesiog trypčiodami vietoje, kad nesušaltumėte, daug vandens praradote su prakaitu. Todėl svarbu palaikyti skysčių balansą: gerti vandenį, šiltą arbatą (pasaldinta cukrumi ar medumi irgi puikiai tinka). Tokiu būdu lėčiau seks jėgos, būsite atsparesni šalčiui.
  • Pavalgyti ir gerai atsigerti reikia dar prieš pradedant veiklą šaltu oru. Na, o paskui dar patariama užkandžiauti fizinės veiklos metu kas 30 – 45 minutes lengvai virškinamo angliavandenių maisto (įvairūs energetiniai batonėliai, šokolado plytelės ir pan.)
  • Deja, bet alkoholis čia niekaip neįsipaišo. Jokiose dabartinėse mokslinėse rekomendacijose nėra minima, kad 100 gramų degtinės ar karšto vyno padės jums nesušalti. Atvirkščiai, alkoholis sukels apgaulingą šilumos jausmą išplėsdamas paviršines odos kraujagysles, tokiu būdu suintensyvės šilumos atidavimas ir didės rizika sušalti. Be to, alkoholio paveiktos smegenys gali klaidingai vertinti situaciją. Dėl apgaulingo šilumos pojūčio norėsis sumažinti rūbų sluoksnius, o tai jau nelogiškas elgesys esant šaltoms oro sąlygoms.
  • Dėl kraujagysles plečiančio poveikio nerekomenduojamas ir nikotinas.

2. Jau aptarėme šilumos praradimo kelius ankstesniame skyrelyje. Dabar juos prisimindami, pabandysime apsisaugoti nuo šilumos praradimo.

• Kondukcija – šilumos atidavimas per kontaktą su kitais daiktais. Šį šilumos praradimo kelią galima kontroliuoti, vengiant sąlyčio su šaltais daiktais ir paviršiais. Nesisėskite ir tuo labiau nesigulkite ant šaltos žemės, sniego ar akmenų. Naudokite specialiai tam skirtus kilimėlius. Trumpai sustojus pailsėti, sėskitės ant kuprinės ar drabužių. Galų gale sausi lapai, eglių šakos ar žolė irgi sumažins šilumos praradimą. Taip pat nepamirškit, kad pirštų oda (nekalbant jau apie liežuvį) gali prišalti prie sušalusio apledėjusio metalinio objekto, todėl mūvėkite pirštines.

• Konvekcija – šilumos atidavimas orui ar vandeniui. Ir čia turbūt daugiausia dėmesio reikia skirti aprangai. Detaliau apsirengimo principus panagrinėsiu atskirame straipsnyje. Čia norėčiau tik paminėti svarbiausias detales. Pirmiausia, rūbai turi būti pagaminti iš nepralaidaus šilumai bei orui audinio. Tokiu būdu sukuriamas šilto oro sluoksnis tarp kūno ir rūbo, ir išlaikoma šiluma. Kuo storesnis šis oro sluoksnis, tuo šilčiau. Dar geriau, jei audinys nepraranda šios savybės netgi sudrėkęs. Tad ieškokite rūbų, pagamintų iš vilnos, pūkų ar gausybės naujausių sintetinių audinių, kaip Palartec, Borglite, Thermax, ThermaStat, Thermolite, Microloft ir kitų. Sintetinių audinių sukuriama kasmet vis daugiau. Tinkamiausius rūbus jūsų kelionėms padės išsirinkti turistinių prekių parduotuvių konsultantai. Taip pat daug naujos informacijos rasite žurnalų, rašančių apie turizmą, internetinėse svetainėse (pvz. Outside https://www.outsideonline.com/ ).

• Radiacija – kūno šilumos spinduliavimas. Jis vyksta pastoviai. Rūbai padės sumažinti šilumos praradimą šiuo keliu. Bet nereikia pamiršti galvos ir kaklo, per kuriuos šiluma išspinduliuojama bene daugiausiai. Tad būtinai nešiokite kepurę, dengiančią ausis. O kaklą apsivyniokite šaliku, skara, ar kaip slidininkai, užsimaukite kaklaskarę. Pastarosios nešiojimo būdų yra be galo daug. Ji jums tarnaus ne tik kaip kaklo, bet ir galvos apdangalas. Be to, ja galima apsaugoti nuo šalčio burną ir nosį.

• Vandens ar prakaito garavimas. Šilumos praradimo šiuo būdu išvengsime, jeigu mūsų rūbai bus sausi. Žinoma, šiltai apsirengus ir rimčiau pažygiavus, greičiausiai nepavyks nesuprakaituoti. Tad čia rekomenduojama rengtis ne tik aukštos kokybės rūbais, bet ir protingai juos sluoksniuoti. Tai yra, apsirengus keliais sluoksniais (pvz. termoapatiniai, lengvas megztinis, šilta striukė), žygio metu bus galima sluoksnius sumažinti, taip išvengiant perkaitimo, tuo tarpu sustojus pailsėti, galima apsirengti šiltesnįjį viršutinį sluoksnį, kad nesušaltume. Sluoksniai turi būti prigludę prie kūno, tačiau nespausti, neveržti, kad apatiniai sluoksniai nebūtų suspausti ir neprarastų savo izoliacinės funkcijos. Sušlapusius rūbus reikėtų pakeisti sausais. O nuo vėjo ir drėgmės dar papildomai galėtų apsaugoti specialus išorinis sluoksnis: GoreTex ar kito pluošto striukės su kapišonais ir “šturminės” kelnės.

Šilumos praradimą visais šiais išvardintais būdais padės sumažinti priedangos. Jei įmanoma, rinkitės nakvojimą ar poilsį po stogu. Jei namelio nerasite miške, statykite palapinę ar kitokią priedangą iš palapinsiaustės, tento, eglišakių. Galų gale, žinokite, kaip įsirengti priedangą iš sniego (čia turbūt prireiks kastuvo). Tad išgyvenimo kursas prieš rimtesnį žygį tikrai pravers.

3. Paskutinis būdas – gauti šilumą iš aplinkos. Ir tai bus šiltas maistas bei gėrimai (NE alkoholis!), saulės atokaita (saugokitės odos nudegimų), šiltas dušas ir vonia (vengti, kai yra hipotermija, kūno temperatūra < 35°C), šiltas pečius ar židinys, galų gale laužas (nešildyti nejautrių, sušalusių kojų ir rankų, nes net nepajusite, kaip nudegsite). Ne viskas bus prieinama tuo kritiniu metu, kai suprasite, kad reikia kažkaip šildytis. Todėl svarbu žinoti kaip ir mokėti susikurti laužą. Ir čia vėl rekomenduoju išgyvenimo kursus. O tuo tarpu visada turėkite su savimi peilį, sausų degtukų ir lengvai užsidegančios sausos medžiagos.

Ekstremalios oro sąlygos – šaltis, stiprus ledinis vėjas, gausus snygis – visada viliojo tyrinėtojus bei nuotykių ieškotojus. Žmonija išmoko daug skaudžių pamokų. Dabar yra galimybė tų klaidų išvengti. Tinkamai pasiruošus, galima toliau džiaugtis ir žavėtis atšiaurios gamtos stebuklais. Kviečiu ir jus ne apsiriboti televizoriaus ir kompiuterio ekranais, bet išdrįsti išeiti ten, kur sniego ir ledo kalnai, o kvapą gniaužia ne tik ledinis vėjas, bet ir nepaliestos gamtos grožis.

Užkurkite ugnį

Literatūra:

  1. P. Kummerfeldt, W. D. Bowman JR. Essentials of Wilderness Survival. Auerbach’s Wilderness Medicine E-book. P. H. Aurbach. Elsevier. 2017
  2. https://www.verywellfit.com/how-to-eat-for-cold-weather-exercise-3120675

Grįžti į puslapį “Šalčio poveikis”

2 comments

Labai aiškiai parodytas tinkamas drabužių sluoksniavimas. Apatinis sluoksnis jokiu būdu negali būti medvilnė, nes ji negarina prakaito. Juk intensyviai pajudėjus ir žiemą sušylame. Ne veltui sakoma – nėra blogo oro, jei tinkama apranga.

Man kai šalta nėra nieko geriau kaip apsigaubti. Ne apsirengti, o apsigaubti šiltu audiniu ar tuo pačiu nusirengtu drabužiu. Labai mėgstu šaltais vakarais apsigaubti pledu, skraiste toks jaukumo pojūtis. Ir vasaros vakarais prie jūros, ir žiemą prie televizoriaus tinka

Parašyk savo nuomonę

%d bloggers like this: