Kabojimo apraišuose sindromas
Papasakosiu apie dar vieną alpimo priežastį, kuri gali būti aktuali alpinistams, bei aukštyje dirbantiems asmenims, savo veikloje naudojantiems apraišus (specialią asmeninę įrangą, apsaugančią nuo kritimo). Tik šis alpimas nėra toks jau nekaltas ir gali greitai baigtis mirtimi. Kas tai? Kabojimo apraišuose sindromas – tai potencialiai gyvybei
Fizinio krūvio sukeltas alpimas
Alpimas (galvos svaigimas, silpnumas ar staigus sąmonės netekimas) vienus gąsdina, kiti numoja ranka sakydami, kad tai nieko rimto. Paklausus medikų, jie atsakytų, kad alpimo priežasčių yra šimtai, todėl dažniausiai yra sunku tiksliai pasakyti, ar šis priepuolis toks jau nepavojingas. Čia aprašysiu tik kelias keliautojų, žygeivių, sportininkų,
Ūmi kalnų liga. Kaip atpažinti?
Simptomai Ūmi kalnų liga gali prasidėti aklimatizacijos neturintiems asmenims didesniame nei 2500 m aukštyje, dažniausiai praėjus 4 – 12 valandų po atvykimo.1)Luks AM, Swenson ER, Bärtsch P. Acute high-altitude sickness. Eur Respir Rev 2017; 26: 160096 Simptomai ypač sustiprėja kitos dienos rytą, o ėmusis teisingų veiksmų,
Ūmi kalnų liga. Dažnis ir rizikos veiksniai
Ūmios kalnų ligos dažnis Ūmios kalnų ligos atsiradimas priklauso nuo daugelio faktorių, tokių kaip pasiektas aukštis, organizmo imlumas, kilimo greitis, preaklimatizacijos lygis. Dėl šių faktorių gausos ir skirtingo tyrimų pobūdžio kalnų ligos dažnis svyruoja nuo 40% iki 90% neaklimatizuotų asmenų, kylančių greičiau nei 500m per parą
Staigi mirtis kalnuose
Papasakosiu tikrą istoriją. Gražią rugpjūčio popietę Avicenos kalno pirmojoje stovykloje iškviečia mane prie radijo stotelės: – Mūsų draugui blogai. Kvėpavimas yra, bet pulso nečiuopiam. – O ar sąmoningas? – Ne, nesąmoningas. Slidėmis leidomės nuo viršūnės. Sustojo maždaug 6600 m aukštyje ir staiga neteko sąmonės. Ar suleisti
Fotokeratitas (sniego aklumas)
Alpinistai pasakoja, jog buvo tokių atvejų, kai išsiruošus į kalnų žygį dar saulei nepatekėjus, staiga pradeda stipriai skaudėti akis, atsiranda svetimkūnio pojūtis akyse, akys ašaroja, sunku atsimerkti, sutrinka regėjimas. Suprantama, tai labai nepatogi, nemaloni ir net gąsdinanti situacija kalnuose. Apie jokį žygį nebegali būti net kalbos.
Kojų pūslių gydymas: pradurti ar nepradurti?
Kojų pūslių gydymas nėra sudėtingas, tačiau gali trukti ilgai. Pagrindiniai gydymo tikslai yra sumažinti diskomfortą ir skausmą tęsiant fizinę veiklą, apsaugoti nuo didesnio odos ploto pažeidimo (pūslės plitimo) bei infekavimosi (pūslės supūliavimo, celiulito). Dėl susikaupusio pūslėje skysčio spaudimo stiprėja skausmas. Išliekant spaudimui ir trinčiai, gali būti
Kojų pūslės: kad pleistras laikytų
Viena iš geriausių kojų pūslių profilaktikos priemonių – pleistro užklijavimas. Yra asmenų, kurie pleistru užklijuoja jautrias pėdų vietas dar prieš būsimą intensyvesnę veiklą. Tačiau efektyviausiai pleistrai apsaugo, kai yra klijuojami tik pajutus nemalonų trinimo, šilumos jausmą būsimos pūslės vietoje (anglų kalboje ta vieta vadinama “karštu tašku”
Paprasčiau pūslių išvengti, negu jas gydyti
Pūslių atsiradimas priklauso ne tik nuo išorinio spaudimo jėgos, odos ir objekto (kojinės) trinimosi dažnio, bet ir nuo odos elastingumo bei aplinkos drėgmės ir temperatūros. Todėl norint išvengti trinties pūslių, reikia atsižvelgti į šiuos rizikos faktorius ir bandyti sumažinti jų įtaką. –Mažesnis svoris – mažesnė spaudimo